- vienasėdininkas
- vienasė́dininkas, -ė smob. (1), vienasė̃dininkas DŽ, NdŽ žr. viensėdininkas: O prie koplyčios buvo ir gražus smėlio kalnelis, kur vienasėdininkai, užbaigę žemiškus vargus, atsiguldavo šalia sodiečių amžino poilsio J.Avyž. Vilkas kas pro vienasėdininko kiemą į medžioklę dūlina E.
Dictionary of the Lithuanian Language.